Ebru | marmurinio popieriaus spalvos

Žmonėms, stebintiems mano ebru/ marmurinio popieriaus darbus, dažnai kyla klausimas apie spalvas. Klausimas vienas, tačiau skirtingų regionų atstovai jį užduoda visiškai skirtingai. 

Lietuviai dažnai teiraujasi, kodėl darbuose naudoju šviesiais, mažiau maišytas, “atviras” spalvas, teigia, kad šioms spalvoms stinga solidumo, gilumo, rimties? Tuo tarpu azijos regiono kolegos teiraujasi, kodėl mano darbuose yra daug tamsių, niūrokų, maišytų spalvų?

❔❔❔

Lietuviams būdingas nuolatinis metų laikų besikeičiantis spalvų stebėjimas, tikroviškas spalvų atspindėjimas, tad juoda, ruda, geltona, raudona, žalia ir mėlyna – natūralios žemės ir dangaus mėlio spalvos, suprantamos kaip gyvybės, vaisingumo, derliaus ir gamtos atgimimo simboliai. Tai primena užgimimo ir gyvenimo džiaugsmą, sėkmę visuose darbuose, o kartu asocijuojasi su rimtimi, turtu, ir viltimi. 

Tamsios spalvos knygose atspindi ir spaudos draudimo laikotarpio įsišaknijusį lietuvių supratimą apie knygą. Čia pirmoje vietoje iškeliamas knygos turinys, kalba, taip stropiai saugoti ir knygnešių slapta gabenti. Knygos įrišimas ir estetika tikrai lieka antrame plane, labiau kaip  funkciniai elementai, pasirenkamos tamsios įrišimų medžiagos, tame tarpe ir marmurinio popieriaus spalvos.

Azijietiškoje kultūroje, greta ornamentiško strūktūriškumo, spalvai ir jos simbolikai suteikiama išskirtinė svarba. Šviesios spalvos, arabų-musulmoniškame pasaulio supratime, siejamos su gėrio ir dieviškojo grožio supratimu, todėl priimamos kaip emocionaliai paveikios žmogui. Maišytos, tamsios (ruda, pilka) spalvos asocijuojasi su senatve, dvasine degeneracija, dėl to stebimas “nešvarių” spalvų ignoravimas. Kita vertus, šviesios ir tamsios spalvos nėra supriešinamos, o pažymimas jų glaudus tarpusavio ryšys, santykis, ritmas, atkreipiamas ypatingas dėmesys į spalvos ryškumą ir intensyvumą, plotą, vaizduojamo objekto ir neužpildytos erdvės santykį.

Šiandien žvelgiant į ebru ir marmurinio popieriaus šaltinius aptinkame skirtingas, kartais net priešingas vaizduojamų spalvų interpretacijas. Tai leidžia sugrętinti rytietiškos ir vakarietiškos šios technikos mokyklos požiūrio skirtumą, įvertinti skirtingų regionų geografinės padėties, istorinių įvykių, kultūrinių bei religinių aspektų svarbą.

Norite daugiau sužinoti apie šią techniką, klausykite LRT Klasiką „Gyvoji istorija”