Tai viena iš popieriaus dekoravimo technikų, kurios pirmieji pavyzdžiai nuo X a. randami Japonijoje.

Pirmieji šia technika marginti popieriaus lakštai iš Azijos į Europą atkeliavo XVI a. pabaigoje, o jau XVII a., šis popierius pradedamas marginti Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje šia technika popierius galėjo būti dekoruojamas knygrišių dirbtuvėse, įsikūrusiose prie universitetų, vienuolynų bei dvarų.

Pagrindinė jo panaudojimo paskirtis buvo knygų puošyba, juo buvo dekoruojami knygų priešlapiai, viršeliai ir knygų blokų kraštai. Taip pat buvo puošiamos dėžutės knygoms, papuošalams, laikrodžiams, dekoruojamos atskiros baldų detalės.

Įvykus industrinei revoliucijai, knyga tapo žymiai prieinamesnė kiekvienam žmogui, tačiau skaudžiai paveikė senųjų profesijų amatininkus. Senųjų amatų paslaugų poreikis mažėjo, išnyko technologijų perdavimo tradicijos ir senieji receptai.

Šiandien ši technika yra įtraukta į kritiškai nykstančių amatų sąrašą pasaulyje. Siekiant išsaugoti amatą puoselėjamos popieriaus marmuravimo tradicijos, atkuriami istoriniai raštai.